Pastaruoju metu su virusinių hepatitų problema susidūrė milijonai žmonių. Šios pavojingos infekcinės ligos labai paplito visame pasaulyje dėl to, kad nesilaikoma higienos taisyklių ir nesuteikiama tinkamos informacijos apie viruso plitimo kelius, apsaugos bei gydymo būdus.

Mūsų užduotis – užpildyti žinių spragas, padėti susigaudyti daugybėje nevienareikšmes informacijos.

Pirmiausia reikėtų prisiminti, kad nepriklausomai nuo hepatito virusų tipų, ši liga sėkmingai gydoma. Svarbų vaidmenį gydyme atlieka savalaikė ligos diagnostika: šiuolaikiniai metodai leidžia tiksliai nustatyti viruso rūšis ankstyviausioje ligos vystymosi stadijoje. Būtinas patikrinimas atliekamas specializuotuose medicinos centruose. 

Būtina atsižvelgti į tai, kad virusų plitimo keliai yra gerai ištirti. Užsikrėtimą hepatitu galima sumažinti dešimtis kartų,  laikantis elementarių higienos taisyklių. Mokytis pasipriešinti ligai būtina nuo pat mažens – tikimybė, kad hepatitu užsikrės vaikai - labai didelė, be to, ligą gali lydėti įvairios komplikacijos.

Pasak senovės gydytojų, žmogaus pasveikimo paslaptis slypi pačiame žmoguje. Daugelis ligų gali būti įveiktos, jeigu žmogus, turintis stiprią valią, yra dėmesingas sau bei aplinkiniams ir pasiryžęs kasdien laikytis tam tikrų taisyklių. Hepatitas nėra išimtis, todėl visada reikia atsiminti svarbiausią taisyklę kovojant su šia liga – gyvenimas nesibaigia, net jei jums diagnozavo hepatitą.

Praėjusio šimtmečio antroje pusėje buvo identifikuoti hepatito A ir hepatito B virusai. Tapo aišku, kad egzistuoja dar kokia tai virusinė infekcija (ne hepatitas A ir ne hepatitas B). Pirmą kartą šis virusas buvo identifikuotas 1989 m. Jis priskiriamas flavivirusų (Flaviviridae) šeimai. Tai pačiai šeimai yra priskiriami ir kai kurie kiti pasaulyje „garsūs“ virusai: Vakarų Nilo, geltonosios karštligės, Japoniškojo ensefalito ir t.t.

Pastaruoju metu virusinių hepatitų problema pasaulyje tapo aktuali milijonams žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis hepatito C virusu yra užsikrėtę 1–3 proc. pasaulio gyventojų.

Didžiausias sergamumas hepatitu C užfiksuotas Egipte – 18,1 proc. gyventojų, mažiausias – Švedijoje – 0,003 proc. gyventojų. Tikslių duomenų apie tai, kiek žmonių užsikrėtę šiuo virusu Lietuvoje, nėra. Prognozuojama, kad hepatito C virusu Lietuvoje gali būti užsikrėtę apie 60 000 žmonių (apie 2 proc. gyventojų).

Virusinis hepatitas C yra užkrečiama virusinė liga. Šios ligos sukėlėjas – hepatito C virusas (HCV). Virusinis hepatitas C gali būti ūminis arba lėtinis. Susirgus ūminiu virusiniu hepatitu C, tik 10–15 proc. ligonių pasveiksta, kitiems vystosi lėtinis virusinis hepatitas C. Hepatito C virusas patekęs į žmogaus organizmą pažeidžia kepenis. Hepatitas C – dažna kepenų cirozės priežastis.