Virusinis hepatitas B - hepatito B viruso (HBV) sukeltas kepenų uždegimas. kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ar kepenų vėžį.

Virusu dažniausiai užsikrečiama per užkrėstą kraują. Užsikrėsti galima ir per kitus žmogaus biologinius skysčius, galinčius turėt kraujo pėdsakų (spermą, makšties išskyras ir pan.). Inkubacinis viruso periodas yra 45-160 dienų. Priešingai hepatitui C, ši infekcija daug rečiau įgauna lėtinę formą, t. y. dauguma ligonių pasveiksta.

Lėtinio hepatito B infekcijos išsivystymo rizika  yra tiesiogiai susijusi su amžiumi, kuriame yra užsikrečiama virusu. Didžiausią riziką tapti chroniškai infekuotais turi naujagimiai ir maži vaikai:

• 90% naujagimių, susidūrusiems su virusu, išsivysto chroniška infekcija;
• 30 -50% vaikų, susidūrusiems su virusu, išsivysto chroniška infekcija;
• 10 % suaugusiųjų, susidūrusiems su virusu, išsivystys chroniška infekcija

Persirgus ūminiu hepatitu B ir pasveikus, žmogus įgyja imunitetą. Manoma, kad apie trečdalis pasaulio gyventojų turėjo kontaktą su šiuo virusu, tačiau pasveiko.

Apie 350 milijonų pasaulio žmonių serga lėtine ligos forma. Labiausiai ši liga paplitus Afrikoje ir Azijoje. Tikslių duomenų apie sergančius lėtiniu hepatitu B Lietuvoje nėra, tačiau prognozuojama, kad tokių gali būti apie 80 000.